Visą gyvenimą nuo vaikystės mus mokė kreipti dėmesį į išorinį pasaulį, tačiau stebėti, kas vyksta mumyse, mūsų kūnuose, girdėti ir suprasti kūno siunčiamus ženklus mūsų niekas nemokė. Vidinis pasaulis yra nemažiau nuostabus nei išorinis, jo gelmės gali atskleisti netikėtų atradimų ir taip gyvenime reikalingų resursų. Žmogaus savo kūno suvokimas yra neatsiejamas nuo jo tapatybės ir turi įtakos sveikatai. Kiekvienas žmogus savo kūną suvokia skirtingai, skirtingai jį patiria.
Kūno terapija – tai kelionė įkūnyto savęs pajautimo link. Kuomet anatominis mums savo išore gerai pažįstamas kūnas susisieja su pojūčiais jame. Tai, ko mums reikia sveikimui ir augimui, yra mūsų viduje, ir tai tampa prieinama tuomet, kai mes suvokiame ir išmokstame įsiklausyti į savo pasąmoninį vidinį procesą. Šiuolaikinėje protinėje verbalinėje kultūroje kūniškos patirties subtilumas yra veiksmingas būdas atrasti šiuos pamestus ar paslėptus pranešimus.
Kūno patyrimo užsiėmimuose mes mokomės pajusti kūną kaip nedalomą resursų talpyklą, stebime savo laikysenos ir judesių paternus (įprastus būdus), koncentruojame dėmesį į pojūčius kūne siekdami išvystyti įkūnyto savęs pajautimą.
Kūno terapija gali padėti:
Išvystyti kūno pajautimą, įsikūnyti;
Priimti savo kūną tokį, koks jis yra;
Atrasti kūne slypinčius resursus ir išmokti jais naudotis stresinėse situacijose;
Vystyti savęs kaip įkūnytos asmenybės suvokimą ir pasitikėjimą savimi;